55.538252, 21.996559
Jis miške gyvena ilgiau, nei šis medis skaičiuoja savo rieves. Jis nemėgsta triukšmo, tačiau visada išklauso tuos, kurie atneša tylią paslaptį. Sakoma, kad jei praeidamas pro šalį sustosi ir tris sekundes paklausysi vėjo ošimo, Girinis parodyti tau kelią link saldžiausių mėlynių uogynų.
Užmerk akis ir įsiklausyk. Kiek skirtingų miško garsų girdi?
Sampas yra slaptasis girios išminties ir giliausių šaknų atminties sargas. Jo rūsti išvaizda, vešli barzda ir gėlės žiedas ant skrybėlėskrašto nėra tik puošmena – tai magiškas ryšio su žeme ženklas. Sampas vaikšto paskui šimtamečių ąžuolų šešėlius, o savo išmintingu žvilgsniu stebi miško rimtį, giliomis šaknų mintimis išsklaidydamas keliautojų nevilties debesis bei saugodamas senuosius takus nuo užmiršimo ir išnykimo.
Girių pasveikinimas: Pažvelk jam tiesiai į akis, lengvai palinkok galva ir tyliai ištark: „Pagarba senosioms girios šaknims“ – kad Sampas žinotų, jog gerbi jo saugomą amžių išmintį.
Atminties lašas: Jei netoliese pamatysi nukritusią ąžuolo gilę, kankorėžį ar seną medžio žievės gabalėlį, paimk jį į delną, prispausk prie širdies ir padėk prie Sampo kojų – taip padėkosi už girios ramybę ir paimsi jo teikiamą išmintį savo sprendimams.
Koordinatės - 55.809686,22.934839; vieta - Juodlės pažintinis takas.
Tamsius – miško naktų ir paslaptingų takų saugotojas
Tamsius yra slaptasis girios sutemų ir tyliųjų nakties paslapčių sargas. Rankoje tvirtai laikoma išlenkta lazda ir paslaptinga kauke prisidengęs veidas nėra tik bauginanti išvaizda – tai magiškas apsaugos skydas, išsklaidantis baimes tamsioje tankmėje. Tamsius vaikšto paskui mąstančių žvaigždžių ir mėnulio šviesos pėdsakus, o ištiesta kairiąja ranka tiesiogiai priima nuklydusias sielas, nukreipdamas jas saugiu taku bei saugodamas nakties tylą nuo nepageidaujamo triukšmo.
Naktinis pasveikinimas: Pažvelk į jį, ištiesk delną į priekį, atkartodamas jo gestą, ir tyliai ištark: „Šešėliai saugo, tamsa ramina“ – kad Tamsius žinotų, jog nebijai jo saugomos nakties ramybės.
Tylos talismanas: Surask netoliese tamsesnį akmenuką ar sausą lapą ir padėk jį prie jo lazdos pamato – taip padėkosi už saugią kelionę per miško sutemas ir užrakinsi jo dovanotą vidinę drąsą tamsiausioms akimirkoms.
Koordinatės - 55.814886,22.935783; vieta - Juodlės pažintinis takas.
Miegus yra slaptasis girios poilsio ir ramios palaimos sargas. Patogiai atsirėmęs į gelbėjimo ratą, su šiaudine skrybėle ant galvos ir maža antinyte rankose, jis įkūnija visišką miško ramybę. Miegus vaikšto – ar tiksliau, plūduriuoja – paskui švelnias saulės atspindžių bangas, o savo nerūpestingu poguliu išsklaido visą praeivių skubėjimą, streso likučius bei saugo mažuosius miško upelius ir ežerėlius nuo sąmyšio.
Poilsio pasveikinimas: Pasilenk prie jo, nusišypsok ir giliai iškvėpk, tarsi nusimestum visą dienos nuovargį – kad Miegus žinotų, jog atėjai į mišką pailsėti ir pasisemti ramybės.
Lėto laiko dovana: Surask netoliese mažą plūduriuojantį lapą arba sausą žolės stiebą ir padėk jį prie jo gelbėjimo rato – taip padėkosi už nerūpestingą akimirką ir užrakinsi jo dovanotą lengvumo jausmą visai dienai.
Laikraštinis yra slaptasis girios žinių ir senųjų miško paskalų metraštininkas. Rankose atverstas laikraštis jam nėra tik laiko leidimo būdas – tai magiškasis miško paštas, kuriame užrašyti visi vėjo šnabždesiai ir paukščių giesmės. Laikraštinis sėdi ant pūpsančių samanų paskui popietės saulės spindulius, o savo susikaupusiu žvilgsniu gilinasi į girios paslaptis, išsklaidydamas keliautojų pasimetimą bei saugodamas senuosius miško pasakojimus nuo užmiršimo.
Smalsusis pasveikinimas: Pasilenk prie jo, švelniai nusilenk ir tyliai ištark: „Kokių žinių atnešė vėjas?“ – kad Laikraštinis žinotų, jog vertini jo sukauptą išmintį ir smalsumą.
Mintelės dovana: Surask netoliese ploną sausą šakelę ar nukritusį lapą ir padėk jį tiesiai prie jo ištiestų kojų kaip naują puslapį – taip padėkosi už girios išmintį ir užrakinsi jo dovanotą įžvalgumą savo kasdieniams sprendimams.
Mylis ir Džiugė yra slaptieji girios santarvės, meilės ir namų šilumos sargai. Meiliai susiglaudę ant suoliuko, kartu laikantys mažą širdelę ir savo kepurių viršūnėmis sujungiantys didelę meilės arką, jie įkūnija stipriausią miško ryšį. Ši pora vaikšto paskui šiltus vakaro saulėlydžio spindulius, o savo bendrumo šviesa išsklaido visus nesutarimus, sušildo atšalusius jausmus bei saugo mažuosius girios lizdus ir namus nuo vienatvės.
Šiltasis pasveikinimas: Pasilenk prie jų, priglausk delnus prie savo širdies ir švelniai ištark: „Šiluma ir meilė tebūna kartu“ – kad Mylis ir Džiugė žinotų, jog atėjai su atvira širdimi.
Santarvės dovana: Surask netoliese du nukritusius lapus ar dvi šakeles, sudėk jas greta prie suoliuko kojų – taip padėkosi už girios šilumą ir užrakinsi jų dovanotą meilės bei harmonijos jėgą savo namams.
Žiedius yra slaptasis girios žydėjimo ir pavasario džiaugsmo sargas. Abiem rankomis prie krūtinės glaudžiama didžiulė gėlių puokštė jam nėra tik šventinė dovana – tai magiškas miško spalvų bei gyvybės šaltinis. Žiedius vaikšto paskui šiltus saulės spindulius ir savo kvapnia puokšte pradžiugina liūdinčius, išsklaido slogias mintis bei saugo jautriausius miško žiedynus nuo vėtrų ir nuvytimo.
Spalvingas pasveikinimas: Pasilenk prie jo, nusišypsok ir giliai įkvėpk, tarsi uostytum kvepiančius žiedus – kad Žiedius žinotų, jog jo dovanotas džiaugsmas pasiekė tavo širdį.
Džiaugsmo dovana: Surask netoliese nukritusį gėlės žiedlapį ar žalią lapelį ir švelniai padėk jį prie Žiedijaus batų – taip padėkosi už girios grožį ir užrakinsi jo dovanotą pakilią nuotaiką visai dienai.
Žibintinis yra slaptasis girios kaskart tamsėjančių takų ir jaukios šviesos sargas. Iškeltas žibintas jo rankoje nėra tik paprasta lempa – tai magiškas vilties ir saugumo švyturys. Žibintinis vaikšto paskui vakaro sutemas bei pirmąsias vakaro žvaigždes, o savo šiltos liepsnelės burtu išsklaido klajoklių baimes, nušviečia paslėptus takelius bei saugo nuklydusius miško keleivius nuo klaidžiojimo ir tamsos.
Šviesos pasveikinimas: Pasilenk prie jo, pridėk ranką prie kaktos tarsi žiūrėtum į tolį ir švelniai ištark: „Tavo šviesa rodo kelią“ – kad Žibintinis žinotų, jog jo saugoma ugnelė pasiekė tave.
Švyturio dovana: Surask netoliese šviesų akmenuką ar sausą, šviesią žievės atplaišėlę ir padėk ją prie Žibintinio pjedestalo – taip padėkosi už saugų taką ir užrakinsi jo dovanotą aiškumą bei įžvalgą savo kelionei.
Kapitonas Vėtrausis yra slaptasis girios kelionių, saugių uostų ir teisingos krypties sargas. Jo tvirta jūreiviška kepurė, vešlios ūsos bei sagomis papuoštas švarkas nėra tik jūrininko apranga – tai magiškas miško kompasas, rodantis tiesų kelią per didžiausias girios audras. Vėtrausis vaikšto paskui šėlstančio vėjo ir ošiančių medžių viršūnių pėdsakus, o savo ramia, tvirta laikysena išsklaido keliautojų pasiklydimo baimę, nukreipia vėjus palankia linkme bei saugo visus girios takus ir tiltelius.
Jūreiviškas pasveikinimas: Pasilenk prie jo, pridėk ranką prie kaktos atiduodamas pagarbą kaip tikras kapitonas ir garsiai ištark: „Ajo, Kapitone, rodyk kelią!“ – kad Vėtrausis žinotų, jog pasitikinti jo saugoma kryptimi.
Vėjo dovana: Surask netoliese sausą lapą ar kankorėžį, iškelk jį aukštyn, patikrink, iš kur pučia vėjas, ir padėk tiesiai prie Kapitono batų – taip padėkosi už saugią kelionę ir užrakinsi jo dovanotą ryžtą bei teisingą kryptį visai dienai.
Koordinatės - 55.814172,22.921855; vieta - Juodlės pažintinis takas.
Gilmė yra slaptoji girios skaidriųjų šaltinių, paslaptingų ežerėlių ir laumės burtai dvelkiančių vandenų sargė. Sirenos uodega ir grakšti laikysena nėra tik grožis – tai magiškas miško gyvybės ir atgaivos šaltinis. Gilmė gyvena ten, kur šaltiniai išsiveržia į žemės paviršių, o savo lengvu moju išsklaido visus rūpesčius, nuplauna nuovargį nuo keliautojų veidų bei saugo miško vandenis nuo užteršimo ir išdžiūvimo.
Vandens pasveikinimas: Pasilenk prie jos, pridėk delnus prie burnos tarsi gertum tyro šaltinio vandenį ir švelniai ištark: „Skaidrumas širdžiai, atgaiva sielai“ – kad Gilmė žinotų, jog atėjai pasisemti jos saugomos ramybės.
Atgaivos dovana: Surask netoliese mažą, glotnų, šlapią akmenuką arba rasos skaidrumo lašelį ant lapo ir švelniai paliesk jį piršto galiuku, tada padėk prie Gilmės pjedestalo – taip padėkosi už miško vandenis ir užrakinsi jos dovanotą lengvumą bei atgaivą visai dienai.